Jūsų pirkinių krepšelis yra tuščias
Iš viso
€0.00
Nupirkti
0
+371 67376778

Ar Jūsų akies mirksnis yra pakankamas ir aukštos kokybės?

Data: 24.07.2017 15:04
123 peržiūros
Pagrindinė mirksėjimo priežastis yra apdengti/nuvalyti akies paviršiuje esančią ašarinę plėvelę. Pačios ašaros turi kelias funkcijas: nuplauti/pašalinti dirgiklius, sutepti akies paviršių, kad šis galėtų judėti be trinties, pamaitinti rageną, kadangi akies plėveleje apstu skirtingų ingridientų, vitaminų, deguonies (kadangi, pačioje ragenoje nėra kraujagyslių, visas reikiamas medžiagas ji gauna iš ašarų plėvelės), mikroelementus, fermentus bei antikūnius, kurie sklandžiai padengia pačią akių plėvelę. Visa tai ryškų regėjimą. Visi minėti elementai yra būtini, kad ašara būtų pakankama ir galėtų atlikti savo funkcijas.
Kodėl mes mirksime?

Atrodo, jog pagrindinė mirksėjimo priežastis yra padenti akies paviršių akies plėvele, kuri padeda pašalinti nešvarumus bei kitus dirgintojus.

Tačiau ašaros turi kelias funkcijas:
  • Dirgiklių nuskalavimas/pašalinimas;
  • Akies paviršiaus sutempimas, kad ši galėtų judėti be trinties;
  • Pamaitinti rageną, kadangi akies plėvelėje gausu akiai naudingų elementų, vitaminų, deguonies, mikroelementų bei antikūnių (ragenoje nėra kraujagyslių, visas reikiamas medžiagas ji gauna iš ašarų plėvelės);
  • Užtikrinti ryškų regėjimą.
Koks turėtų būti mirksėjimas?

Mirksėjimas turi būti greitas ir lengvas. Dar kitaip tai galime pavadinti “drugelio mirksėjimu”. Mirksint, žmogus neturi jausti akies vokų. Mirksėjimas turi būti toks greitas, jog nebūtų spėjama pastebėti, ar buvo mirksima pilnai užmerkus akis, ar tik dalinai. Jaučiant svaigimą, sunkumą mirksint, galime nustatyti akies voko ar ragenos dirginimą.

Akies mirksėjimo dažnumas, tai įtakojantys veiksniai.

Akių mirksėjimo dažnį veikia tiek išoriniai, tiek vidiniai veiksniai.
Esant vėjuotai dienai, ryškiai šviesai ar dėl kitų priežasčių sudirgus akims,  reliatyvusis mirksėjimas turi būti dažnesnis. Taip pat mirksėjimo intensyvumą gali lemti ir mūsų veiklos.
Poilsio metu, žmonės mirksi nuo 8 iki 21 karto per minutę. Šnekant, ypač aktyviai diskutuojant, mirkėjimas padažnėja 10.5-32.5 kartų per minutę.
Savo ruožtu, kruopščiai sutelkiant dėmesį į kokią nors vizualią užduotį, mirksėjimas mažėja.
Skaitant mirksėjimas nukrenti iki 4.5 kartų į minutę. Tokiu atveju mirksima pradedant skaityti kitą sakinio eilutę.

Dar prieš 30 metų pasirodžius pirmiems kompiuteriams, pasirodė taip  vadinamas „kompiuterio vartotojo“ sindromas. Pagrindinė šio sindromo priežastis buvo sumažėjęs mirksėjimas. Vidutiniškai, naudojantis kompiuteriu 60% jo vartotojų mirksi rečiau, nei įprastai. Ši mirksėjimo regresija gali būti sunkios koncentracijos arba santykinai nedidelių akių judesių diapazono priežastimi.

Vidiniai faktoriai, tokie kaip nuovargis, stresas, vaistai ir emocijos gali taip pat paveikti mirksėjimo dažnį ir greitį. Nors psichologinių procesų poveikis mirksėjimui vis dar tiriamas, tačiau pastebėta, kad žmonės, kurie patiria emocinį ar kitokį nerimą, ar nusivylimą, dažniau mirksi akimis.

Ligos, kurios keičia dopamino lygį organizme, taip pat veikia ir mirksėjimą. Didėjant dopamino lygiui, mirksėjimas tampa dažnesnis, domaminui mažėjant, mažėja ir mirksėjimo dažnumas. Pacientai, sergantys Parkinsono liga turi retesnį mirksėjimą dėl dopamino sumažėjimo, tuo metu Šizofrenija sergantys pacientai mirksi dažniai bei turi padidėjusį dopamino kiekį.

Geriamąją kontracepcija vartojančios moterys mirksi 32% dažniau nei moterys, kurios nevartoja geriamosios kontracepcijos. Taip yra dėl hormono pokyčių.

Nepakankamo dažnumo mirksėjimo rizika.

Sumažinus mirksėjimą, rečiau atkuriama ašarinė plėvelė. To pasekoje, ašarinė plėvelė išgaruoja greičiau, sukelia diskomfortą bei  sausų akių sindromą. Tokiu metu akies paviršius yra blogai drėkinamas, maitinamas, sutepamas, pasikeičia optinės sistemos stiprumas, o regėjimas gali pablogėti iki 1,25 dioptrijų, taip pat gali pasireikšti uždegimas.

Negydomas akies uždegimas gali sukelti negrįžtamus ragenos ir nekoreguotinus regos pokyčius.

Pavyzdžiui, dirbant kompiuteriais, mirksėjimo intervalai prailgėja 12 sekundžių, sukeliant sausos akies sindromo riziką.

Ką daryti?

Dirbant kompiuteriu, svarbu turėti tinkamą poilsio nuo kompiuterio režimą. Nustokite dirbti kas 1 valandą po 5-10 minučių arba kas dvi valandas po 15 minučių pertraukomis. Laikykitės teisingos kompiuterio naudojimo ergonomikos.

Nedelsdami atkreipkite dėmesį į akių sveikatą, jei pasireiškia bet kuris iš šių simptomų: diskomfortas, smėlio akys, neryškus matymas, akių paraudimas, nuovargis, sausumas, plyšimas.

Esant sausų akių sindromui yra svarbu papildomai drėkinti akių paviršių, naudojant akių drėkinamuosius lašus, kurie išlaikys ašaros plėvelę ir apsaugos rageną nuo dirginimo. Renkantis drėkinamuosius akių lašus yra būtina, kad jie būtų hipotoniški, viskoelastiški ir be konservantų, nes konservantai gali sukelti papildomą akies dirginimą.

 Jei simptomai išlieka arba neišnyksta, kreipkitės į akių priežiūros specialistą - akių gydytoją arba optometristą.